Parnidžio kopa

Aprašymas

Užkopę ant Parnidžio kopos, stūksančios Nidos gyvenvietės pietinėje pusėje, apsilankysite baltųjų kopų buveinėje. Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė. Nuo Parnidžio kopos į pietus atsiveria Grobšto gamtos rezervate esančių pustomų kopų vaizdas, o esant geram matomumui, matosi ir Rusijos Federacijos dalyje plytintys smėlynai. Mokslininkų paskaičiavimu, dėl vyraujančio vakarų vėjo šios keliaujančios kopos per metus pajuda nuo 0,5 iki 10 m. rytų kryptimi. Smėlis – lengva ir biri uoliena, kuri nešama vėjo nukeliauja didelius atstumus. Kopos juda pernešant smėlio smilteles iš priešvėjinio šlaito į užvėjinį. Vėjo ridenamos smiltys nerijoje keliauja ruzgomis – smėlio vagelėmis, kol užkliūva už augalo. Tose vietose, kur nesilanko žmogus, lomose kopų paviršius primena jūros dugną. Šios pustomos kopos dar vadinamos baltosiomis kopomis, šviesų atspalvį nerijos smėlynams suteikia kvarcas, kurio čia yra nuo 85 iki 99 procentų.

Pustomo smėlio plotuose auga stambūs varpiniai augalai: pajūrinė smiltlendrė, smiltyninė rugiaveidė, smiltininis lendrūnas. Savo tvirtų šakniastiebių dėka šie augalai sugeba augti lakiame pajūrio smėlyje ir sulaiko vėjo pustomą smėlį, lapais išsklaido vėjo šuorus. Todėl šių tvirtų varpinių augalų sukuriamoje užuovėjoje gali apsigyventi ir gležnesni augalai – skėtinė vanagė, baltijinis putelis, baltijinė linažolė, pajūrinis pelėžirnis.
Saugant itin jautrią ir pažeidžiamą baltųjų kopų buveinę, yra reguliuojami lankytojų srautai, atskiriamos tam tikros zonos, kuriose lankytis griežtai draudžiama. Maloniai primename, kad negalima kopti ir leistis Parnidžio kopos rytiniais šlaitais.