Jurbarkas Bišpilio sodo 1-oji gatvė Jurbarkas (55.08591040,22.75616720)
Jurbarko piliakalnis – Bišpilis
0/0
Aprašymas
Jurbarko piliakalnis arba Bišpilio piliakalnis, dar vadintas Višpiliu, Viešpiliu – piliakalnis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Jurbarko šiaurės vakarų pakraštyje, Imsrės kairiajame krante. Piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia upės slėnis ir jos pakrančių daubos, rytuose yra aukštuma. Šlaitai nuo upės statūs, 17-20 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 58x28 m dydžio, jos pietvakarinis galas smailesnis. Ji nuo aukštumos atskirta 5 m aukščio pylimu, kuris juosia aikštelės šiaurės rytų, pietryčių ir iš dalies pietinį galus.
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1960 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Aikštelėje ir aukštumoje už pylimo rasta žiestos keramikos, lanko ir arbaleto strėlių antgalių, kitų radinių, datuojamų XI a.–XIV a. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Manoma, ant piliakalnio stovėjo medinė Kolainių pilis, XIII a. pabaigoje - XIV a. pradžioje priklausiusi Panemunių (Nemuno) gynybinei sistemai, 1291 m. sudeginta kryžiuočių.
Manoma, kad 3 km į pietvakarius nuo Mituvos žiočių 1259 m. buvo pastatyta Georgenburgo pilis, viena seniausių kryžiuočių pilių prie Nemuno, šie po 1260 m. Durbės mūšio ją apleido, lietuviai sugriovė. Maždaug tuo pat metu ant Jurbarko piliakalnio pilį pasistatė lietuviai. 1336 m. kryžiuočiai atnaujino Georgenburgo pilį, pavadino ją Jurgenburgu. Iki XV a. pradžios vyko lietuvių kovos su kryžiuočiais. 1403 m. Vytauto kariuomenė paskutinį kartą sudegino Jurgenburgo pilį. Po Žalgirio mūšio 1410 m. gyvenvietė pradėjo plėstis. Po 1422 m. Melno taikos nustačius Lietuvos ir Vokiečių ordino sieną miestelis atiteko Lietuvai, tapo jos pasienio punktu, svarbiu prekybos centru.